---Elfai---

Ne tik žmonių, bet ir daugumoje kitų pasaulių, elfai yra vieni sažiningiausių, žaviausių sutvėrimų, kuriuos tik galima sutikti. Prieš juos yra linkę nublankti net angelai.
Elfams pakanka jų pačių turimų darbų ir problemų, todėl jie retai kada randa laiko tiesiog sukti galvas dėl kitų rasių.

Požymiai

Dėl savo ilgos egzistencijos, elfų rasė išvystė skirtingas po-rases, kurioms save priskiria patys elfai (ar jų protėviai), atsižvelgiant į sugebėjimus, būdo bruožus, kraujo ryšį ir adaptaciją gyvenamai vietai.
Šiuo metu yra žinomos tokios pagrindinės po-rasės, kaip kad "Pamirštieji elfai", "Šešėlių elfai", "Gamtos elfai", "Miestų elfai".*Plačiau apie kiekvieną po-rasę informacija bus pateikiama žemiau*.
Ne taip, kaip dauguma kitų antgamtinių būtybių, elfai yra lengvai atpažįstami dėl elfiškų bruožų (smailių ausų, aukštumo, dažnai blizgančių akių) ir, ne taip kaip kiti, elfai dažniausiai mėgsta tik dar labiau išryškinti savo bruožus ir net negalvoja, kaip juos galėtų paslėpti.
Elfų rasė didžiuojasi tuo, kad jais galima tik gimti. Magijos pasaulyje dar neegzistuoja joks užkeikimas ir "suktybė", dėl kurių visi norintys galėtų tapti elfais arba elfai - kitom būtybėm.
Elfai yra linkę maišytis su kitomis būtybėmis, dėl to, kad nori pratęsti savo rasę, kadangi dominuojantys elfų genai užtikrina, kad jų palikuonis tikrai bus elfas. Tačiau būtent dėl šio maišymosi ir atsirado po-rasės.
Kalbant apie kitas rases - kol kas neegzistuoja jokia rasė, kuri būtų didžiausias elfų priešas ar sąjungininkas, nebent galima būtų įvertinti tai, kad visi elfai mažiau simpatizuoja žmonėms, kuriuos kaltina dėl amžino visą ko niokojimo.

Pros / Cons

- Ilgaamžiškumas iki 600 metų;
- Aukštas "Agility" lygis, dėl kurio sugeba lengvai lakstyti (gali be sunkumų kopti medžiais ir sienomis);
- "Taiklumas" - jie, kad ir būdami aklais, gali pataikyti ten, kur nori, todėl savo veiklą gyvenime gali sieti su medžiokle ar žudymu, nes niekada neprašauna;
- Jie yra išminčiai, nors visą gyvenimą ir neegzistuoja, tačiau savo galvoje gali prieiti ir prie kitų (gyvų ir jau mirusių) elfų sukauptos informacijos (ir čia ne minčių skaitymas, nes į kitų būtybių galvas įsibrauti negali). Tai labiau suprantama kaip krauju iš kartos į kartą perduodama informacija;
- Nuo kiekvieno elfo po-rasės priklauso, kokių sugebėjimų naudojimas juos stiprintų, koks silpnintų. Akivaizdu, kad šešėlių elfai yra labiau "tamsūs sutvėrimai", kurie praktikuoja uždraustą savo rasės magiją ir silpnėja nuo bandymo žaisti su gera magija.

Kalbant apie elfų silpnybes, jų tikrai netrūksta:
- Juos pražudo ugnis;
- Lengvus sužeidimus susigydyti gali, bet paprasčiausios galvos – galutinai juos pražudo;
- Jeigu baisiai sužalotas elfas yra ne savo pasauly – jis gali mirti  nuo paprasčiausio nukraujavimo ir išsekimo;
-        Elfai nėra nemirtingi, tik kad ilgiau gyvena. Galiausiai visi elfai yra susitaikę su mintimi - kad mirs;
- Kiekvienai po-rasei kliudo, jei randasi kitos po-rasės "teritorijoje". Pvz: miestietiški elfai prastai jaučiausi gamtos apsupti ir vice versa;
- Jei elfai per ilgai užsibūna žmonių pasaulyje – jie ima silpnėti;
- Elfai negali meluoti tiesiai šviesiai, nebent labai per aplinkui teisybę sakyti. Nuo bandymo meluoti juos tiesiog pradeda purtyti ir darosi bloga;
- Bendrai jų turima arogancija jiems yra kaip silpnybė, nes jie laiko save geresniais už kitus, todėl dažnai ir miršta, būna apgauti;
- Iš fizinių objektų, juos silpnina šermukšnio šakos ir druska. Šalta geležis taip pat kenkia, nepražudo, bet tikrai sekina, todėl elfai daugiau linkę į bronzinius daiktus;
- Vienatvė taip pat kenkia... elfams būtina būti vieniems su kitais, pradėti šeimas... kitaip jie tiesiog išnyks praradę prasmę egzistuoti (su šešėlių elfais yra išimčių).